Rudenėlio juokas
Paauksuoti lapai
Suktinėlį šoka,
Šaltas rudenėlis
Pasijuokti moka.
Jis išraškė sodą,
Žiedelius išskynė,
Vien tik gluosniai liūdi
Tylūs, nusiminę.
Rudeninės rasos
Ašarom sustingo,
Vasarėlės juokas
Su plaštakėm dingo.
Saulė klevo lapui
Šypsnio pagailėjo,
Gelsta, gelsta lapas,
Išbučiuotas vėjo.
Taip norėč, kad saulė
Vėl mums šviest galėtų,
Kad vėjelis piktas
Lapų pagalėtų.
V.Valsiūnienė
------------------------------------------------------
LAPAI KRITO, RAIDĖS SKRIEJO
IR SUSTOTI NEMOKĖJO.
TAIP IR GIMĖ LYG SESELĖS
LINKSMOS KETURIOS KNYGELĖS:
PAVASARIS SU RAIDĖMIS
RUDENS RAIDĖS
ŽIEMA SU RAIDĖMIS
RUDUO SU RAIDĖMIS
ŽIEMA SU RAIDĖMIS
ŠIOS RAIDELĖS JUS IŠMOKYS,
KOKS TAS RUDENĖLIO ŠOKIS.
JAU Į ŽEMĘ GRŪDAS BYRA,
SODAS GERIA RYTO TYLĄ.
RUDENĮ VAIKUČIAI MYLI:
LAPAI KRINTA, MIŠKAS TYLI,
VISOS UOGOS JAU PRINOKO,
GRYBAI LINKSMĄ ŠOKĮ ŠOKA...
-----------------------------------------------
Ruduo
Man patinka ruduo,
Nors lyja už lango.
Man patinka ruduo,
Medžių lapai gelsvi.
Nors ir vėjas stiprus
Drasko medžių lapus,
Man patinka ruduo,
Nes už lango gražu.
Nors ir paukščiai išskridę
Ir gėlytės nuvytę,
Man patinka ruduo,
Nes po jo jau žiema.
------------------------------------------------------
Vėjas pučia neramus,
Drasko medžių lapelius.
Kiek prikrito žemėn jų?
Suskaičiuot juk negaliu!
Štai raudonas ir geltonas,
O tas žalias ant šakos.
Aš paklausiau rudenėlio:
- Ar ilgai jis ten kabos?
Sukasi ratu lapelis,
Neša jį švelnus vėjelis.
Kelia jį dangun aukštai,
Net spalvos jo nematai.
------------------------------------------
Ruduo!
Ruduo – gražiausias metų laikas.
Juk medžiai pakeičia spalvas.
Raudona, žalia ir geltona
Ir vakarais jau atslenka tamsa.
Ruduo – daug grybų miškuose,
Meškutis guolį žiemai ruošia,
Daug vaisių ilsis aruode,
Saulutė tyliai juos paguodžia.
Ruduo – palieka paukščiai jau namus.
Nėra šiltosios vasarėlės.
Apkaustys šaltis mums langus
Pražys ledinės gėlės.
-------------------------------------------
Rudenėlis jau atėjo,
Ir lapeliai krist pradėjo.
O ežiukas atskubėjęs
Prisirinko pintinėlę.
Apžiūrėjęs atidžiai
Ruošės darbui nekantriai.
Pasiėmęs pieštukus,
Ėmė spalvinti lapus.
Zuikis gyrė jį labai:
- Lapai spindi nuostabiai,
Aš gražiau dar nemačiau,
O pamatęs apstulbau!
-------------------------------
Klevo lapui
Ant šakelės nusibodo.
- Pažiūrėsiu, kaip pasaulis
Iš aukščiau atrodo.
Atsiskyręs nuo broliukų
Raudonšonis lapeliukas
Vėjo šuoruos
Sukas, sukas, sukas.
Paskrajojęs nusileido ant takelio
Ir pateko į rankas vaikelio.
- Oi, mamyte,
Koks gražus lapelis!
Įsidėsiu aš jį į knygelę,
Te primins jis rudenėlio kelią.
-------------------------------------
Rudeniniai lapai krenta nuo vėjo.
Jau visi vaikai mokyklon išėjo.
Tik Sargiukas žiūri į duris,
Laukia, kada gi jos atsidarys?
Kažkas už durų sugirgždėjo.
- Gal mano draugas jau parėjo?
Bet tai tik buvo medžių lapai,
Spalvoti, rudeniniai lapai.
Mažasis Sargis labai liūdi.
Ruduo auksinis jam nerūpi.
Jis laukia grįžtant savo draugo -
Padykusio pirmoko Roko.
Lyja rudeninis lietus,
Paukščiai skrenda į pietus.
Prinoko kriaušės, obuoliai,
Aruodan suvežti javai.
Greitai žemę sukaustys gruodas.
Nebaisu, juk gėrybių pilnas aruodas.
Lapai žemę auksu nuklojo,
O aš apie sniegą jau galvoju.
--------------------------
Ruduo atėjo,
Ir medžių lapai pagelsvėjo.
Kaštonai jau prinoko
Ir numetė spyglius iš juoko.
Giliukai nubyrėjo,
Kiaulytės rinkti jų atėjo.
Ir aš jų pririnkau,
Žaisliukų padariau.
Ruduo – gėrybių metas,
Netriūsia tiktai retas.
Visi kas gyvas kruta,
Su rudenėliu skuba.
Mes mokyklėlėj
Skaičiuojam metus.
-----------------------------
Vos ruduo tik prasidėjo,
Dėdė Derlius atdundėjo.
Obuolių pilni maišai,
Džiaugiamės visi labai.
Grybai slepiasi po lapais,
Uogos miške labai retos.
Riešutų jau pilnos šakos,
Voverytėms darbo metas.
Taip ruduo pas mus atėjo,
Saulė leidžias vis greičiau.
Lietus lyja vis dažniau,
Dienos daros vis šalčiau.
-----------------------------------------------
Ruduo ateina, kai lapai keičia spalvas.
Ruduo ateina, kai krenta lapai.
Tada paukščiai skrenda, skrenda ir nesustoja.
Turbūt į šiltuosius kraštus...
Ruduo
---------------------------------
Jau ruduo pikčiurna atėjo,
Vėjas pūsti smarkiau pradėjo.
Lapams saulė davė daug spalvų,
Man juos rinkti smagu, smagu, smagu!!!
-----------------------------
Krenta lapai, lietus lyja.
Vasarą ruduo nuvijo.
Šlapios gatvės, šaltas vėjas -
Mūsų miestas ištuštėjęs.
Krenta lapai, vysta gėlės -
Jau atėjo rudenėlis!
--------------------------------
Ruduo ateina laukais,
Ruduo ateina miškais.
Vėjas nurengia medžius,
Plėšia geltonus lapus.
---------------------------------
Mažas mažas obuoliukas,
Koks raudonas jo skruostukas.
Ritas vienas kalniuku -
Gal sutiks jis daug draugų?
Pamačiau aš jį pirma,
Sugalvojau aš kai ką.
Niekam nieko nesakiau
Ir toliau nužygiavau.
Pagaliau atsisukau,
Sau panosėj pasakiau:
- Nepiktybiškas visai,
Bet sugraužė kirminai.
-----------------------------------
Rudenėli, kaip gražu,
Gelsta lapai pamažu.
Lyja lietus dieną, naktį,
Žmonės rengias vis šilčiau.
Sodo gėlės jau nuvyto,
Nebėra žiedų gražių.
O daržely dar yra
kelios rožės ir gana.
Rudenėli, pasakyk,
Ko nuliūdęs toks esi?
Ar tau gaila tų paukštelių,
Kur išskrido į pietus ir paliko mus vienus?!
Rudenėli, koks tu mielas
Aš tavim labai didžiuojuos!!!
-----------------------------------------
Rudenėlis jau atėjo,
Lapai kristi jau pradėjo.
Ir žiema ne už kalnų.
Kaip bus linksma, kaip smagu!
O dabar lapus renku:
Raudonus, rudus, geltonus.
Ir giliukų daug randu,
Ir gražių kaštonų.
--------------------------------
Rudenėlis atkeliavo
Auksaspalviu takučiu.
O medeliams svyra šakos
Nuo saldžiausių obuolių.
Obuolių saldžių priskinsiu
Ir draugus jais pavaišinsiu,
Bus visiems labai smagu
Bėgti rudenio taku.
------------------------------------
Aš galvojau po truputį,
Kam gi keičias tie orai?
Tai saulutė skaisčiai šviečia,
Tai lietus krenta smagiai.
Vasarą laukiam lietaus,
Nes jis būna toks gražus.
O rudens lietus toks šaltas,
Kad pakliūt į jį tai brrr...
