RUDENĖLIUI

Kokios gražios, rudenėli,
Tavo aukso garbanėlės!
Apsiaustėlis tavp rainas.
Akyse tos spalvos mainos.

O daržovių, vaisių, grybų -
Neapsakoma gausybė!..
Rudenėli, ačiū tau,
Kad šiandien tave matau. 

J. Anusauskienė

Ach, auksini rudenėli,
Tu toks margas ir pašėlęs.
Vos pažvelgus į medžius,
Liejas spalvos per kraštus.

Lapai krinta tyliai tyliai,
Suka vėjas juos linksmai.
Ach, auksini rudenėli,
Ką, velniūkšti, tu darai?

Man širdelė smarkiai daužos,
Kai pažiūriu į laukus,
Kur pažvelgsi visur gelsva,
Rausva, žalsva - nuostabu!

Rudenėlis

Šliaužia debesys pilki.
Varva- gal skylėti?
Debesėli ko verki?
Man graudu žiūrėti.
Noriu žliumbti, kaip ir tu.
Ašaros ,kaip slyvos.
Gal paverkime kartu?
Ak, ruduo vėlyvas!
Ašarėlių kibirai,
Permerkė kepurę.
Ei! neverkim gal, gerai?
Kam gi mes paniurę?
Nagi, būk Tu linksmutėlis, melsvas pūko debesėlis !

Tai pavasarėlis

Tai pavasarėlis,
Tai pavasariukas.
Prieš saulutę šildos
Garbanas ėriukas.

Iš dausų nužengęs
Išdidus lyg povas
Švilpauja karklyne
Vienmarškinis kovas.

Dairosi rugelis.
Strykt kvietys iš grūdo.
Kas dar neišgirdo?
Kas dar nenubudo?!            (Zita Gaižauskaitė)

Upeliukas ir varliukas
Verčias kūliais
Upeliukas.
Garsiai spygauja
Varliukas:
-Bešokuodamas krantu,
Pasiimk mane kartu.
Letenėlės man suskirdo!
Upeliukas neišgirdo....
Šauk nešaukęs jį balsu-
Upeliukas be ausų.   ( Zita Gaižauskaitė)