Rodomi pranešimai su žymėmis Tai pavasarėlis. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Tai pavasarėlis. Rodyti visus pranešimus

PAVASARĖJANT

Girdi? Jau paukšteliai skrenda,
Giesmelė girdėti iš tolo.
Per lietų, per vėtrą kantriai
Veržiasi jie namolio.

Ir tu, kai užaugsi, vaikeli,
Pasaulį išvaikščiosi platų.
Tačiau neužmirši kelio,
Kuris į Lietuvą veda.
 
R. Gražys

VELYKOS

Saulė šypsosi pro langą
Spinduliais parėmus dangų,
Klega paukščiai, gėlės kvepia
Puošdamos Velykų taką.

Vėl pavasaris pas mus.
Laikas puošti margučius.



Pavasaris

Paukščiai grįžo į namus,
Gėlės išpuošė laukus,
O kiemai pilni vaikučių
Lyg velykinių margučių.

Gera, šilta ir smagu,
Kai Velykos prie namų.
Tau ir man bus gardžių
Velykinių dovanų.

Velykų kiškutis

Su margučiais strikt pastrikt
Nuo namučių, prie namų.
Nei prisėsti, nei užmigt –
Tiek vaikučių mylimų!

Va, kraitelėj du šimtai,
Visą naktį juos dažiau
Dar kepurėj, aš rimtai
Penkiasdešimt –ne mažiau!

Tai juokelio, net rangaus:
Pešas Giedrė su Linu,
Jie margučių nebegaus,
Tik geručiams dalinu.

Velykos atėjo

Klanais ir klaneliais
Vanduo supliuškėjo
Balandis sušuko:
„Velykos atėjo!“
Ir dažo margai kiaušinius.

Klanais ir klaneliais
Vanduo nupliuškėjo
Prie tako žibutė
Meile pražydėjo
Ir džiugina jaunus, senus.

Klanais ir klaneliais
Vanduo supliuškėjo
Balandis sušuko:
„Velykos atėjo
“V. Nemunėlis

Palei kelią

Tupi kiškis palei kelią,
Dailiai margina kraitelę.

Čiūžt laputė, žvilgt kreivai:
- Vai, kiškuti, vai vai vai!

Tu, žvaireli, taip gražiai,
Tą kraitelę nudažei?

Tai kraitelė, tai marga,
Tartum genio uodega.

Margučius joje matau:
- Štiš, lapute,
Jie ne tau!
Z. Gaižauskaitė


Velykė

Dirvonai nupliko.
Ištirpo skrebučiai.
Sulaukėm Velykų,
Atrieda margučiai.

Tikriausiai jau matėt
Ar buvot sutikę
Prie durų, prie slenksčio
Bobutę Velykę.

Net pievoj pempiukai
Iš džiaugsmo sukliko:
- Sulaukėm Velykų!
Sulaukėm Velykų!
z. Gaižauskaitė

Velykų kiškis

Eina kiškis takeliu
Su pintiniu krepšeliu.
O krepšelyje margučiai,
Duos kiškelis jų vaikučiams.
Kiekvienam dalins po vieną,
Kad Velykų šventės dieną
Būtų linksma ir smagu
Su kiškučio margučiu.

VELYKOS

Žvakutė spindi,
Varpeliai dindi,
Klausyk- didysis jau gausti ima:
Did dan, Jurguti,
Maryt, Alguti,-
Į Atpirkėjo prisikėlimą!

Gražu pasauly,
Kai rytą saulė
Virš pušynėlių ir sodų rieda.
Su vyturėliais
Ir pumpurėliais
Tau a;e;iuja laukai užgieda.

Su vėju žaidžia-
Žiedus išskleidžia
Kartu- puriena ir žibuoklėlė.
Din dan skubėkit-
Pagarbint bėkit
To, kurs šį rytą jau prisikėlė!

Velykos
(M.Vainilaitis)

Suiro pusnynai,
Giliai suvelti,
nusvėrė žilvitį
Ėriukai balti.

Žolės pumpurėlį
Pietys palytėjo,
Žaliais vieškelėliais
Velykos atėjo.

Atėjo, sustojo
Saulėtam kieme.
Rid rido margučiai
Smėlėta žeme.

Rid rido taškuoti,
Rainelėm dėmėti,
Svogūnais dažyti,
Vašku pažymėti.

Rid rido raudoni,
Geltoni, žali.
O nuotaika mūsų
Kaip niekad žvali.

Kaip niekad į kiemą
Vaikų susirinko.
Vaikų susirinko-
Žemelė sutrinko.

Vaikai palytėjo
Ir mano jausmus.
Velykos atėjo.
Velykos pas mus.
Rudenėlis

Šliaužia debesys pilki.
Varva- gal skylėti?
Debesėli ko verki?
Man graudu žiūrėti.
Noriu žliumbti, kaip ir tu.
Ašaros ,kaip slyvos.
Gal paverkime kartu?
Ak, ruduo vėlyvas!
Ašarėlių kibirai,
Permerkė kepurę.
Ei! neverkim gal, gerai?
Kam gi mes paniurę?
Nagi, būk Tu linksmutėlis, melsvas pūko debesėlis !

Tai pavasarėlis

Tai pavasarėlis,
Tai pavasariukas.
Prieš saulutę šildos
Garbanas ėriukas.

Iš dausų nužengęs
Išdidus lyg povas
Švilpauja karklyne
Vienmarškinis kovas.

Dairosi rugelis.
Strykt kvietys iš grūdo.
Kas dar neišgirdo?
Kas dar nenubudo?!            (Zita Gaižauskaitė)

Upeliukas ir varliukas
Verčias kūliais
Upeliukas.
Garsiai spygauja
Varliukas:
-Bešokuodamas krantu,
Pasiimk mane kartu.
Letenėlės man suskirdo!
Upeliukas neišgirdo....
Šauk nešaukęs jį balsu-
Upeliukas be ausų.   ( Zita Gaižauskaitė)