BRAŠKIŲ KALNAS

Žaliaskarėj pamiškėj,
Sidabrinėj pavartėj,
Ant raudono braškių kalno,
Ant mažos mergytės delno
Kaip oranžinis drugys
Juokias saulės spindulys.
Jo lengvi sparnai plevena
Ir pirštelį jai kutena.
Spindulėli, nepabėk,
Drugeliu čia pasėdėk.

BRAŠKĖS 

Ten daržely prieš saulutę
Šildos raudona uogutė,
Po dienelės pažiūrėkit, -
Jų jau dešimtys prisėta!

Mama triūsia visą dieną, -
Rauna piktžolę ne vieną.
Lysvę barsto pjuvenėlėm,
Bus uogelių šeimynėlei.

Raudonų saldžių be galo
Kūgio formos ar ovalo.
"Tai uogelių skanumėlis,"-
Sako paragavęs tėtis.
                                          ( Dalia Miliukaitė Buragienė)