Patrakusi voverytė

Strykt į gatvę voverytė,
Ant galvos ruda skarytė.
Ta patrakusi vikruolė
Vos po ratais nepapuolė.
Šviesoforas:
-Įmanyčiau-
Oi tą rudę pakratyčiau!
Nestraksėtų o lia lia
Nesijaustų kaip šile.

Va ir kiškiai

Liuokt į kelią du žvairuoliai,
Du padaužos kiškiai broliai.
Prieky- mašina! Baisu!
Kiškiai švyst virš debesų.

Rieda gatvėmis kopūstas

Storas storas,
Pūstas pūstas
Rieda gatvėmis
Kopūstas.
Gal jis buvo
Linksmo būdo?
Gal riedėdamas
Užsnūdo?
Cypia stabdžiai!
Viskas aišku-
Ir kopūstą
Tuoj sutraiško.

Šviesoforo palinkėjimas

Šviesoforas apsidairo:
Kas kulniuoja,
Kas už vairo...
Na o mums
Ko tu linki?
- Būkit budrūs
Ir sveiki?                     

Kiškis ir medžiotojas

Visą naktį skeltalūpis
Ėdė želmenis pritūpęs.

Pasidarė jo pilvukas
Kaip kopūstų kubiliukas.

O kai auštant snigt pradėjo,
Kiškis miego panorėjo.

Atšokavo į ražieną-
Snaus ramiai čia visą dieną.

Krinta snaigės... kiškis miega...
Vietoj kiškio- kupstas sniego.

..Saulei leidžiantis, prieš vėją
Iš medžioklės dėdė ėjo.

Buvo jis labai pavargęs:
Kojos linko, akys merkės.

Stabtelėjo ir iš lėto
Ant kupstelio atsisėdo.

Šoko kiškis.. Griuvo dėdė,
Pailsėti atsisėdęs..

Jis niūrus vakarieniavo-
Ilgaausio nesugavo.

O tas kiškis su kiškiene
Irgi šveitė vakarienę.                         (P. Raščius)