DVI MANO RANKOS

Dvi mano rankos – judviem priglausti.
Dvi mano ausys – jūsų klausyti.
Dvi mano lūpos – barti ir bausti.
Dvi mano kojos – paskui lakstyti.

Dvi mano godos, kurias godoju.
Dvi mano ugnys – šviesti ir šildyt.
Ir - kaip stebuklas: brangiausios pasauly
Dvi mano mažos, mylinčios širdys…

/Just. Marcinkevičius/

Šimtas upeliukų 

Tartum stiklas žydras trūko
Šaltas ledas ant laukų.
Gurgia šimtas upeliukų
Tarp šermukšnių, tarp vagų.

Pabučiuoja saulė sniegą-
Ir upelis mažas bėga.
Oi, upeli, eikš arčiau!
Taip seniai tave mačiau.

Vėjas vartuos įsisuko
Ak, pagaut jo negaliu!
Teška šimtas upeliukų
Ir putoja tarp žolių.    (J. Degutytė)


Katytė 

Raina katytė,
Juoda nosytė,
Ilgi ūseliai,
Riesti nageliai.
Ausytės stačios,
Akytės plačios,
Kojytės baltos
Ir visad šaltos.

Dvi rankelės           
Aš turiu dvi rankeles,
Kad leliją pasodinčiau,
Kad paglostyčiau šunelį
Ir paukščiuką pamaitinčiau.
Aš turiu dvi rankeles,
Kad linksmai katučių pločiau.
Aš turiu dvi rankeles,
Kad darbelio nebijočiau.  (J. Degutytė)