Bitė

Kas ten skraido visą dieną,
Pailsėt negali-
Su dryžuotu sijonėliu
Ir plonais sparneliais?

Kas ten šnabžda raudongalviui
Dobilui į ausį?
Kas ten saulės spindulėliais
Sau burnelę prausia?

Tai bitutė triūsia, pluša
Tarp margų gėlelių-
Su dryžuotu sijonėliu
Ir plonais sparneliais.

Bitė renka saldų medų
Po geltoną lašą.
O kokiam gi ąsotėly?
Bitė medų neša?                      (J. Degutytė)


  Žemuogės

Žemuogių pilni krepšeliai,
Ir vaikų pilni keleliai.
Kvepia žemuogėm laukai
Ir upokšniai, ir miškai.

Va, burnelė žemuoginė,
Va, noselė žemuoginė.
Ir pirščiukai lyg dažyti,
Saldūs- galim palaižyti.

Kvepia žemuogėm laukai
Ir namučiai, ir vaikai.              (J. Degutytė)

Dzirum, dzirum
Zum, zum, zum
Lekia bitė su medum.
Kam neši medutį, kam?
Bzz, meškučiui ir vaikam.
Ne bet kam...
Tik labai geriems vaikams.
Kas darbštus,
Tam saldus
Bus medus

***

Šimtas kūlių

Zuikis vertės šimtą kūlių
Ir užkliudė namą lokio.
-Oi, atleiski man, dėdule!
O lokys jam:
-Nieko tokio!
Kai aukštyn į kalną kopsi
Ir kai versies šimtą kūlių,
Būk, mažyli, atsargesnis
Ir neužkliudyk Mėnulio!

Bitute           
-Oi, bitute, oi raina,
Ar medučio negana?
Beskraidydama ilgai
Tu tikriausiai pavargai.

Man atsakė darbininkė:
-Greit pavargsta tie, kas tingi.
Pailsėsiu avily,
Kai ateis žiema gili.             (Z. Gaižauskaitė)