Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,
Nežinodami kodėl ir kam,
Jeigu šita žemė kam priklauso,
Tai pirmiausia, žinoma, vaikams.
Mes gi esam tie, kurie jų laukia,
Laukdavo ir lauks visais laikais.
Tik tarp jų mes jaučiamės suaugę,
O be jų mes irgi kaip vaikai.
