SPALVŲ VIRTUVĖ

 
Rytą saulė kai išaušta,
Nuo smagumo net parausta.
Jos žandai iš juoko plyšta
Ir raudonis trykšte trykšta:
Jis nuspalvina aguonas
Ir kitas gėles raudonas,
Uogeles, obuoliukus,
Ir vaikučių veidukus.


Kai gerai jau įdienoja,
Saulė švyst, pageltonuoja
Dangumi pasilypėja,
Geltona spalva aplieja
Pienės žiedą ir viščiuką,
Ir ramunės viduriuką,
Saulės zuikučius šokdina
Ir saulėgrąžą nokina.


Dangus mėlynas kaip jūra,
Na, o jūra – kaip dangus.
Danguj plauko debesėliai,
Jūra sūpauja laivus.
Melsva, mėlyna ir žydra –
Tos mėlynės į valias
Į žibuokles pritaškyta
Ir vaikučių akeles.


Kai saulutė vasarinė
Mėlyną dangaus žydrynę
Geltona šviesa apkaišo
Ir tos spalvos susimaišo,
Žemėj visa tampa žalia:
Želmenėliai pievoj želia,
Žalias žiogas žolėj straksi,
Žalios varlės žvaliai kvaksi.


Jei raudonį linksmą, gaivų
Tartum rytmečio rasa
Sumaišysim su geltona
Dienos vidurio šviesa,
Gausim spalvą mandarinų,
Šaltalankių, apelsinų,
Dar moliūgų ir morkyčių,
Sodo kai kurių gėlyčių.


O kada raudoną ugnį
Mėlynon dangaus bedugnėn
Rytmečio saulutė lieja
Ir tos spalvos susilieja,
Tai išeina, anava,
Violetinė spalva:
Puošia žiedus našlaitėlių,
Lubinų ir katilėlių.


Ruda miško voverytė,
Riešutėlio rudinytė,
Ruda gilė ir meškutė,
Ruda rudenio skrandutė...
Į tą rudą rudumėlį
Saulė daug spalvų sudėjo:
Tamsiai žalią ir raudoną,
Gelsvą, pilką ir geltoną.
Pamėgink dabar ir tu
Sumaišyti jas kartu.


Juoda randas iš tamsos,
Kai saulutės nėr šviesos.
Naktį, kai saulutė miega
Ir spalvot negali nieko,
Dangaus skliautas pajuoduoja
Vien blyškias žvaigždes sapnuoja.
Tada būna labai ilgu –
Juoda, juosva arba pilka.


O kai visa tampa balta,
Pasidaro labai šalta.
Baltos snaigės,
Baltas sniegas –
Žiemos miegu žemė miega.
Speigas spaudžia – atata,
Ir tiktai ugnis karšta
Mus sušildo mažumytį –
Lyg maža kaitri saulytė.

Z. Gaižauskaitė