Kartą sename miške
Stovėjo pasakų trobelė.
Kartą tam pačiam miške
Gyveno pasakų senelė.
Ir sekė pasakas ji savo anūkėliams,
Gražias, nepaprastas.
Ir džiaugės, juokės, lakstė
Visi ten kaip pašėlę -
Gera buvo gyvent sename miške.
Kurgi tie vaikystės sapnai,
Kurie aplanko kiekvieną?
Kam gi tu juos sapnavai,
Jei jie neišsipildė šiandieną?
Močiute mano mylima,
Kodėl nepažinau tavęs,
Nors tu buvai man tik viena?
Vaikystės pasakas, deja,
Man sekė tik mano mama,
Močiute, kur buvai tada?
