Kiškis ir medžiotojas

Visą naktį skeltalūpis
Ėdė želmenis pritūpęs.

Pasidarė jo pilvukas
Kaip kopūstų kubiliukas.

O kai auštant snigt pradėjo,
Kiškis miego panorėjo.

Atšokavo į ražieną-
Snaus ramiai čia visą dieną.

Krinta snaigės... kiškis miega...
Vietoj kiškio- kupstas sniego.

..Saulei leidžiantis, prieš vėją
Iš medžioklės dėdė ėjo.

Buvo jis labai pavargęs:
Kojos linko, akys merkės.

Stabtelėjo ir iš lėto
Ant kupstelio atsisėdo.

Šoko kiškis.. Griuvo dėdė,
Pailsėti atsisėdęs..

Jis niūrus vakarieniavo-
Ilgaausio nesugavo.

O tas kiškis su kiškiene
Irgi šveitė vakarienę.                         (P. Raščius)