Kiškis ir medžiotojas
Visą naktį skeltalūpis
Ėdė želmenis pritūpęs.
Pasidarė jo pilvukas
Kaip kopūstų kubiliukas.
O kai auštant snigt pradėjo,
Kiškis miego panorėjo.
Atšokavo į ražieną-
Snaus ramiai čia visą dieną.
Krinta snaigės... kiškis miega...
Vietoj kiškio- kupstas sniego.
..Saulei leidžiantis, prieš vėją
Iš medžioklės dėdė ėjo.
Buvo jis labai pavargęs:
Kojos linko, akys merkės.
Stabtelėjo ir iš lėto
Ant kupstelio atsisėdo.
Šoko kiškis.. Griuvo dėdė,
Pailsėti atsisėdęs..
Jis niūrus vakarieniavo-
Ilgaausio nesugavo.
O tas kiškis su kiškiene
Irgi šveitė vakarienę. (P. Raščius)