Jau saulutė už miško
Nusileido miegoti.
Man geroji močiutė
Patalėlį eis kloti.
Aš paklausiau močiutės,
Stipriai ją apkabinus,
Kas šviesius žiburėlius
Ten aukštai užkabino.
Mėnesėlis keliavo,
Nešė didelį rėtį.
O kai rėtis pasviro,
Ėmė žvaigždės byrėti.
Išsisklaidė žvaigždutės
Čia po visą padangę.
Tik išbalęs mėnulis
Jų surinkt neįstengia.
Pro langelį tau šviečia
Vakarinė žvaigždelė.
Ji per nakt, anūkėle,
Saugos tavo sapnelį.
( Nijolė Morkūnaitė)