PABALDUKO NUOTYKIAI



Ar pažįstat jūs berniuką,
Nediduką padaužiuką?
Tą išdykėlį mažiuką
Riestanosį Pabalduką?

Kur jo eita - lyg po vėtros:
Čia plaktukas, o ten skiedros,
Stiklo šukės, skudurai,
Sukarpyti aitvarai!

Kiek kišenėse skylių!
Kiek ten būta gelžgalių!
Iš kiaurų kelnyčių plyšio
Vinys ir spyruoklės kyšo.

Vienądien nutiko štai kas:
Nusigandęs žiūri vaikas -
Ta kėdė, kad ją kur pypkis,
Ėmė Pabalduką vytis!

Senas stalas pasisuko,
Liuokt kaip žirgas ant berniuko!
O iš spintos iš gelsvos
Knygos plumt jam ant galvos!

Žirklės strykteli ant sprando
Ir ausis nukirpti bando!
Šluota šast pašast prie vaiko
Ir po kambarį jį vaiko....

Vaikas nėrė į palovį
Ir pravirko, ir subliovė:
- Girdite, ką pasakysiu?
Niekad nieko nedraskysiu...


(Tiberijus Utanas)


Šioje programėlėje įsivėlė klaida