PO GIMTINĖS ĄŽUOLĖLIAIS

Po gimtinės
Ąžuolėliais,
Po šilkiniais
Jų šešėliais
Iš dainelių, iš dainų
Margą juostą aš pinu.

Ten, kur jūra,
Uždainuoju,
Bangos gūra
Man po kojų,
Ir žuvėdra balzgana
Skrenda lekia lyg daina.

Čia, kur Nemunas
Pro Kauną
Slėnius, žemumas
Skalauna,
Čia, kur Vilnius ir Neris,
Te skambi dainelė skris!

Čia tėveliai
Aria vagą,
Čia upeliai
Šneka, klega...
Čia prie šnarančios obels
Tulpė rausvą žiedą kels.

Po gimtinės
Ąžuolėliais,
Po šilkiniais
Jų šešėliais
Žemėj pasakų, dainų
Saulės vieškeliu einu.


TĖVYNĖ ŠNEKA

Man rodos,
Vedasi Tėvynė
Mane už rankos takučiu.
Karštai priglaudus
Prie krūtinės,
Tėvynė šneka -
Aš girdžiu.

Su ja einu
Į platų kelią
Tarp ošiančių žalių kviečių.
Tai tau kviečiai
Banguoja, želia... -
Tėvynė šneka -
Aš girdžiu.

Po miestus,
Miestelius mes vaikštom,
Praeinam gatvių daug plačių.
Čia tavo miestai,
Tavo aikštės... -
Tėvynė šneka -
Aš girdžiu.

Matau padangėj
Plieno paukštį,
Dainuojantį balsu skardžiu.
Ar kilsi tu
Į žydrą aukštį?
Tėvynė šneka -
Aš girdžiu.

Šilan,
Prie kapo partizano,
Mane ji veda takučiu.
Ar būsi tu
Gynėjas mano? -
Tėvynė šneka -
Aš girdžiu.

Per žydrąją dangaus mėlynę
Ji rodo kelią
Lig žvaigždžių.
Ką tik palieptum
Man, Tėvyne,
Ką besakytum -
Aš girdžiu!
 

A.   Matutis
Šioje programėlėje įsivėlė klaida