Lietučio pasaka

Kas ten trepsi, kas ten šoka,
Kas ten vaikščioja po stogą?

Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Daug žydrų lietaus nykštukų.

Ilgos plonos jų kojytės,
Žydro stiklo kepurytės.

Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Žydro stiklo jų batukai.

O kiekvienas rankoj neša
Po apvalų žydrą lašą.

Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Daug lietučio sviedinukų.

Kuo greičiau į lysvę žalią
Pas plaštakę, pas gėlelę.

Ci ku ca ku; tu ku tu ku,
Skuba daug lietaus nykštukų.     (V. Palčinskaitė)

Varlytės gripas 

Po šalnų pradėjo lyti.
Kurkė pievoje varlytė.
Kurkė, maudėsi klane.
Ir neaišku, nežinia,
Nuo vandens ar nuo kurkimo
Ėmė, vargšė, ir užkimo.

Negirdėjo tokio gando,
Visos varlės nusigando.
Susirinko pabaly
Balto dobilo pily,
Ir pasikvietė sumanią
Pievų daktarę kamanę.

Pievų daktarė kamanė
Daug žinojo, daug išmanė.
— Gulk, varlyte, po lapu.
Susirgai žaliu gripu.
Dieną kitą pagulėsi…
Na, ir kurkti vėl galėsi!             (M. Vainilaitis)