Suaugusieji klausosi žodžių, užuot juos girdėję.
Suaugusieji skaito žodžius, užuot juos jautę.
Suaugusieji taria žodžius, užuot juos ragavę.
Suaugusieji rašo žodžius, užuot juos uostę.
Suaugusieji kalbėdamiesi visai nepastebi žodžių, todėl šie skamba iš vienatvės ir liūdesio.
Suaugusieji vartoja žodžius, užuot juos mylėję. Taip žodžiai genda ir sensta.
Vaikai visai kitokie. Vaikai su žodžiais žaidžia. Žaidimas pataiso sugadintus žodžius.
Žaidžiant nuo senų žodžių nušveičiamos rūdys ir grįžta jų jaunatvės spindesys.
Žaidimas kuria naujus, negirdėtus, neapsakomai gražius žodžius.
Vaikai klausosi žodžių. Žodžiai- tai žmonių balsų muzika.
Vaikai jaučia žodžius: ar minkšti? kieti? apvalūs? smailūs?
Vaikai ragauja žodžius: ar saldūs? sūrūs? rūgštus? kartūs?
Vaikai uosto žodžius. Žodžiai- tai gėlių žiedadulkės.
Vaikai myli žodžius. Todėl ir žodžiai myli vaikus.
