Pirštukų žaidimai

 DAINELĖ APIE VORIUKĄ
 ----------------------------------------
DAINUOJANTYS PIRŠTELIAI
----------------------------------------
ŽIEMOS DIENA PAMIŠKĖJE
Skaityti ČIA



------------------------------------
Pirštukai miega 
Šitas pirštukas nori miegelio.
Šitas – atsigulė jau į lovelę.
Šiam pirštukui akys merkias.
Šis pirštukas miega, knarkia.
Ššš... Tu, mažyli, būk tylus,
Nes gali pažadint broliukus.
(pagal tekstą judinti kiekvieną pirštuką. Kiti būna užlenkti)
--------------------------------------------
Žvirbleliai


Tra lia lia, tra lia lia- piršteliai sveikinasi
Šoka žvirblis su zyle. šokdynė
Trepu trept kojele, pakaitomis po vieną pirštuką beldžia į stalą
Krypu krypt galvele. Nulenkti riešai kraipomi į šalis
Šoka žvirblis su zyle
Tra lia lia, tra lia lia.


/I. Laužikas/
---------------------------------------- 
Vytė Nemunėlis

MANO NAMAS

Mes pastatėm gražų namą, - ištiestais delnais "dedam" vieną virš kitos "plytas"
Nei per aukštą, nei per žemą, - rankas iškeliam aukštyn ir nuleidžiam žemyn
Nei per trumpą, nei per ilgą, - rankomis rodome ilgį
Du langai prieš saulę žvilga. - iškeliam abiejų rankų du pirštus (smilius, didysis)
Durys eit į vidų kviečia, - rankos delnais į krūtinę, ištiesiam į šonus
Kaminas iš tolo šviečia. - viena ranka iškelta į viršų.
O namelio koks gražumas, - delnais parėmę galvą kraipome į šalis
Kambarėlių koks didumas. - rankomis prieš save rodome didelį "kamuolį"
Telpa stalas, - viena ranka - kumštis, kita ištiestu delnu ant viršaus
Telpa kėdės. - viena ranka delnu (atlošas), kita - kumštis (sėdynė)
Ant vienos Margiukas sėdi. - ant atversto delno dedame kumštį
Netelpa tik uodegytė, - ištiesiame iš kumštuko mažylį pirštuką ir judiname
Kur ją dėti, ką daryti? - gūžčiojame pečiais




.----------------------------------------------------
1,
Į mišką išėjo šitas pirštukas
Šitas pirštukas surado grybuką
Šitas pirštukas virė ir kepė
Šitas - duonelę sviestu tepė
Na o šitas - suvalgė grybuką
Štai kodėl jis toks didelis Nykštukas!

2.
Storas pirštas mūs Nykštys
Skinti slyvų eina jis
Brolis Smilius jam pro langą
 Kelią rodo, ištiesęs ranką.
O Didysis - pats taikliausias
Slyvą jis numuš lengviausiai.
Bevardis slyvas valgo,
Nes jis labai išalko.
O Mažylis - šeimininkas mūs
Žemėn tuoj sodina kauliukus.


3. "Kopūsto raugimas"
Kopūstėlį mes kapojam
Morką skutam ir tarkuojam
Druskos pilam kuo skubiausiai
Ir kopūstą mes prispausim.

4.
Štai penki pirštai, penki darbininkai
Nykštys žemę suarė, išpureno
Smilius grūdus pasėjo į žemę.
Sudygo, užaugo, siūbuoja javai
Tai bus geri grūdeliai - grūdai.
Didysis pirštas ėjo derliaus nuimti.
Paėmė pjautuvą, nupjovė kvietelius
Ir surišo juos į pėdelius.
Pirštas Bevardis kūlė kvietelius
Ir į malūną vežė grūdelius.
Malė, malė juos girnelėm,
Ir miltais pavirto grūdeliai.
O Mažylis tešlą minkė, bandeles kepė,
Kvietė kaimynus ir šitaip sakė: "Valgykit į sveikatą!"

5.
Kriaušių purtyt ėjo Nykštukas
Jas surinko brolis Smiliukas .
Didysis jas virtuvėn neša
Bevardis supila į puodą gražų
O mažylis, tas padauža
Jas visas visas sugraužia.

6. "Pirštinės"
Štai čia yra penki broliukai.
Jie namuose - be marškinukų,
Bet kai į gatvę nori eiti,
Visus juos apvelkam paltukais.

7.
Na, imkitės darbo broleliai!
Parodykit - kas ką galit!
Tu, Nykšty, malkų prineši.
Tu, Smiliau, užkursi pečių.
Tu - atneši vandenėlio
Tu - paruoši pusrytėlius.
O tu - dainuoki kuo linksmiau,
Kad broliams dirbti būt smagiau!

8. "Žiemos troba"
Žiemos yra troba keista
Labai gražiai ji papuošta.
Krištoliniai du stulpai –
Laiko stogą jie tvirtai.
Langai iš ledo padaryti,
Langinėm sniego uždaryti.
Stogas ledo baltas ir slidus,
Juodas varnas vaikščioja ten išdidus.

9.
Štai šarkelė - varnelė
Išskrido pro langelį,
Ir savo vaikus
Kviečia dirbt į laukus.
Šitas vaikas girnas kalė
Šitas vaikas grūdus malė
Šitas -tešlą užminkė mielinę
Šitas - prikepė daugybę blynų.
Tik penktasis - tas lėtasis
Į sodelį sau išėjo
Ir žolytėje gulėjo.

10. "Lietus ir vaivorykštė"
Vai lietus, vai lietus
Reikia bėgti pro vartus.
Jau kruša, kruša, ledai,
Slepias namuose vaikai.
O perkūnas grum - grum - grum!
Žaibas plieskia jau dangum!
Pažiūrėk greičiau pro langą
-Jau vaivorykštės ten lankas!
Štai išlindo ir saulelė,
Bėkim žaist į mišką žalią!

11."Velykų zuikutis"
Penki žmogeliukai j mišką išėjo
Velykų zuikutį pagaut jie norėjo.
Pirmasis - lyg statinė - storas
Vis murmėjo po truputį:
-Kur pagausim mes zuikutį?
Sušuko antrasis:
-Matau, matau, aš jį surasiu!
O trečiasis - rudaplaukis ilgšis - klykė
Ir sakė :"Nematau aš jūsų zuikio!"
Ketvirtas tarė: "Kvaila zuikio
Mums ilgiau ieškot,
Jau noriu aš namo klampoti"
Na o mažylis atkaklusis
(jau šito niekas iš jo nesitikėjo)
Pagavo zuikį ir parnešė jį į namus,
Linksmų Velykų mums visiems jis palinkėjo!

12.
Dešimt paukščių tupi
Suskaičiuot mums rūpi:
Šitas paukštis - žvirbliukas
Šitas paukštis - nykštukas
Šilas paukštis - strazdelis
Šis - perkūno oželis
Šitas paukštis - gegutė
Šitas paukštis - kukutis
Šitas paukštis - dagilis
Šitas paukštis - kikilis
Šitas paukštis - kielė
O šis - volungėlė
Na o čia erelis piktas ir plėšrus.
Greit paukšteliai į namus!
13.
Čik-či-rik čiriukai
Skrido du paukštukai
Skrido viens pro kitą,
Kasė nugarytes,
Sparneliais mojavo
"Labas" uždainavo.
Labas, labas, labas jums!
Uodegėles suko,
Ant slogo nutūpę.
Čyru- vyru- vyturys
Girdi juos kaminkrėtys.
Pro kaminą išlindo jis
Ir pasakė paukščiams štiš!
14.
Kas tupi šiam lizdelyj?
Čia miega du paukšteliai,
Suglaudę sparnelius abu
Lizde jiems šilta ir smagu.
Vienas paukštis atsibudo štai:
Kalena snapeliu, nupurto sparnelius
Ir link saulutės kyla jis lėtai.
Kitas paukštis atsibudo štai:
Kalena snapeliu, nupurto sparnelius
Ir link saulutės kyla jis lėtai.
Saulutė glosto paukštelius,
O jie išskleidę sparnelius,
Saulutei gieda giesmeles.
Bet leidžiasi saulutė
Jau laikas eit miegučio,
Ir mažame lizdely
Užmiega du maži paukšteliai,
Išskleidę sparnelius abu,
Lizde jiems šilta ir smagu.

15.
Skrenda vienas paukštis į rytus, kitas -pietus.
Prasilenkė, prisiminė, kad nepasisveikino,
sugrįžo, pasitrynė nugarytėmis, pasisveikino.
Labas, mažyli, labas, bevardi, labas, didžiukai,
Labas, smiliukai!
O nykštukui - ne labas?
Labas, nykštukai!

16.
Eina keturi broliukai,
susitinka jie Nykštuką.
-Sveikas, Nykštuk!
-Sveikas, Jonuk-Smiliuk!
-Sveikas Mykoliuk-viduriuk!
Sveikas, Bevardi- Našlaitėli
Ir Mažyli - Trupinėli!

17. "Paršiukas"
Mazgelis vietoj uodegėlės
O vietoj nosies - pinigėlis
Pinigas su dviem skylutėm,
O mazgelis - kaip sukutis.

18.
Mūsų šeimininkė tvarkėsi namus
Ir visiems paskirstė darbus-darbelius.
Dubenėlį laižo liežuviu šuniukas,
Trupinėlius renka po stalu peliukas.
Katinas prie durų galanda nagučius,
O vištelė šluoja visus kampučius.

19."Katinėlis"
Mažas pūkuotas padarėlis
Laka pienuką iš dubenėlio.
Laižo putelę grietinėlės
Ir judina-krutina uodegėlę.
Dar galanda nagučius
Ir glaustos apie vaikučius.

20."Strazdai"
Pažiūrėk iš lizdo štai
Žiuri du maži strazdai.
Vienas jums parodys snapą
Kitas - uodegėlę šlapią.

21.
Koše-maloše, tu labai skani,
Reik įpilt pienelio, jeigu tik turi.
Cukraus ir druskos įbersim,
Cinamono užbarstysim
Ir mažus vaikus ta košele maitinsim.

22.
Viens, du, trys, keturi,
O penktos poros nebeturi.
Mėgsta pirštai šokt labai,
Bet ratelis sukasi kreivai.
Nebegalim šitaip šokti mes
Reikia savo porą susirast.
Labas vienas, labas du,
Trečią porą surandu.
Labas keturi, penki
Susitikom jau visi!

23. "Pirštinė"
Pirštinėlę movė mūs Vytukas.
-Kurgi dingo man pirštukas?
-Kurgi dingo tas Nykštys?
Į namelį nepataikė jis!
Pirštinę tuoj nusimausiu,
Atsirado. Tai gražiausia.

24.
Trys labai mieli žmogiukai
sau sėdėjo ant suoliuko.
Duoną, sviestu tepė
O po to jie buvo šitaip išsitepę,
Kad nuprausti jiems reikėjo
Net trijų laistytuvėlių!

25.
Penki maži nykštukai per laukus keliavo
Penki maži nykštukai daineles dainavo.
Dešimt mažų nykštukų per laukus keliavo
Dešimt mažų nykštukų daineles dainavo.

26. "Du šimtakojai"
Du maži šimtakojukai
Lipo kartą per kalniuką.
Lipo,lipo,lipo,lipo
Ir viens kitą susitiko!
Džiaugėsi apsikabinę
Jie labai labai labai.
Vos išskirti juos galėjom
-Štai kokie geri draugai!

27. "Du nykštukai"
Kartą buvo du nykštukai, du draugai
Jie į kalną aukštą užsimanė lipt labai.
Užsilipę atsisėdo, uždainavo
Ir ilgai kepurėmis kinkavo.
Bet kartą, kai saulutė ėmė pliekst karštai,
Į kalno gelmę įlindo du draugai.
Ir nuo tada jie guli ten ir snaudžia:
Chrr-chrr...
Tyliai, tyliai, netriukšmaukit!
Girdit? Chrr-chrr..
Tyliai, tyliai, netriukšmaukit!
-Ei. sveiki, vaikai! Štai ir mes.
Jūsų pasiilgome labai.

28.
-Nykštukai, nykštukai,
Kur buvai tu su savo broliukais?
-Su tuo broliuku į mišką ėjau.
-Su tuo broliuku sriubą viriau.
-Su tuo broliuku blynus kepiau.
-Su tuo broliuku dainas dainavau!

29.
Šitas pirštukas nori miegelio,
Šitas atsigulė jau į lovelę.
Šiam pirštukui akys merkias.
Sis pirštukas miega, knarkia.
Ššš, o tu, pirštuk, būk tylus,
Nes gali pažadint broliukus,
Bet- valio. Pirštukai kelias-
Laikas eit vaikų darželin!

30. "Šarkelė"
Ka -ka -ka šarkele,
Kur buvai tu?
-Pas tėvelį.
Košelę viriau,
Uodega maišiau,
O piršteliu ragavau.

31.
Dvi sesutės dvi rankelės
Kerta, stato, rausia,
Rauna piktžoles lysvelėj
Ir viena kitą prausia.
Minko tešlą dvi rankelės
-Kairioji ir dešinioji
Maudos jūroj ir upely
Ir valtį jos irkluo
32. "Žvirblis"
Tupi žvirblis paunksmėj,
Pasišiaušę jo plunksnos.
Serga - negali, dūsauja - vaitoja.
Atskrido uodas,
Jam galva kaip puodas.
Atskrido zylė - ta pati mažylė.
Atskrido varna su ryšulių terba.
Atskrido šarka - jos uodega marga.
Atbėgo kiškis - jam uodegos biškis.
Atbėgo stirna - jos uodega pirma.
Atbėgo lapė - jos uodega šlapia.
Atbėgo šernas - ūrėdėlis bernas.
Atbėgo vilkas - anas visas pilkas.
Atbėgo meška - net jai skūra braška.
Visi pasisveikino, žvirblį apkabino.
Žiūri - žvirblis pasveiko.
Plast - plast- plast ir nuskrido.
33.
Varna - Veronė
Šarka - Petronė
Vilkas - Motiejus
Kiškis - Baltramiejus
O lapė - Kotryna
Su savo šeimyna
Pašmurkšt
Į karklyną!

34."Spyna"
Kabo tarpdury spyna
Kaip ją atrakinti, ką?
Pasiūbavom, paklebenom
Pasukiojom, pastuksenom
Šmakšt! Ir atrakinom.

35. "Voras"
Buvo kartą mažas voras.
Mato gėlę palei tvorą.
Nuo šakelės prie žolelės
Rišo siūlą prie siūlelio.
Riša voras kilpą plačią,
Voro tinklas greitai plečias.
Nors ir plonas jo tinkliukas
Laiko drugį lyg kabliukas.
Bet nutrūko plonos vadžios,
Juokiasi drugelis mažas!

36.
Kėku- kėku- kėku
Meška vežė šėką
Per medinį tiltą
Per kubilus miltų.
Tiltas sukrutėjo,
Miltai išbyrėjo!

37. "Apelsinas"
Dalinam apelsiną mes visi,                    
Bet kaipgi padalinti jį?
Ši dalelė - vėžiui.
Ši dalelė - driežui.
Ši dalelė - ežiukui.
Ši dalelė - barsukui.
Kurmiui -ši dalelė,
Na o vilkui - tik žievelė
Vilkas piktas jau labai.
Bėkite greičiau, vaikai!

40. "Lietus"
Penki linksmi lašeliai
Jau krenta į žemelę.
Paprašysim lašelius,
Kad pasakytų vardelius,
Tuk - Tuk -Tuk -Tuk (nykštys)
Tam - Tam - Tam - Tam (smilius)
Tim - tim - tim - tim (didysis)
Tik - tik - tik - tik (bevardis)
Tip - tip - tip - tip (mažylis)


 41. (pėdoms)
Lentynoj prie durų gulėjo
Takeliu bėgti  galėjo.
Baloj taškėsi, juokavo,
Virš upelio maskatavo
O kai barti smarkiai gavo, 
Tuoj parbėgo į lentyną savo.
Laižė batų tepalą, ragavo.

39. "Justė ir svečiai"
Sumanė Justė svečių pasikviesti.
Tu ateiki, Sauliau,
Tu ateiki, Pauliau,
Tu ateiki, Matai
Ta ateik, Donatai
Ir labai kviečiu maželį Adomėlį.
Ėmė Justė svečius vaišinti.
Ir Sauliui - blyną
Ir Pauliui - blyną
Ir-Matui - blyną
Ir Donatui - blyną
O maželiui Adomėliui - mėtinį pyragėlį.
Laikas Justei svečius išlydėti:
Sudie, Sauliau,
Sudie, Pauliau,
Sudie, Matai,
Sudie, Donatai,
O maželiui Adomėliui - iki pasimatymo.

41. "Statom namą"
Mes namą pastatyt norėjom,
Todėl į mišką mes išėjom.
Gerus medžius nusižiūrėjom
Ir kirsti, kirsti juos pradėjom.
Kertam, kertam viens - viens
Kertam, kertam du - du
Kertam, kertam trys - trys
Kertam, kertam keturi.
O po to kapojam šakeles - sausuoles:
Viens - viens, du - du, trys - trys,
keturi -keturi, penki - penki.
Dabar rąstą reik supjaut.
Džyru - džyru - džyru - džiaut.
Viens - du - trys, viens - du - trys,
Tai rąsteliai bus geri.
O dabar rąstus sudėsim šitaip:
Viens ant kito, viens ant kito.
Tvirtas bus namelis šis,
Štai ir stogą turi jis.
Tik langelio nėra šiam name.
Štai ir langą atidarėme.


42. "Batsiuvys"
Batsiuvy, batsiuvy.
Kur tu gyveni.
Vaikų batukus
Kur pakali - kali?
Kur stukseni tu savo plaktuku:
Palėpėj po stogu
Ar rūsy po namu?

43. "Pjūklas"
Dzyru - dzyru mūs pjūklelis
Dūzgia dūzgia kaip bitelė.
Tiktai - brakšt - į šakele.
Tikrai - trakšt - sau danteli.

44. "Garvežys"
Čiuku - čiuku aš pūškuoju
Aš pūškuoju ir šnypščiu,
Aš ratus suku sukioju,
Stovėt vietoj negaliu.
Sėsk važiuosime kartu.
Čiuku - čiuku - čiuku - čiuk.

45.
Sušvilpė štai garvežys
Daug vagonų tempia jis.
Čiuku - čiuku, dun - dun - dun
Aš tolyn, tolyn dardu.

46. "Kalviai"
Ei jūs, kalviai, šaunieji kalveliai
Štai stiprus kalvelis, turi jis darbelio.
Jis dumples pučia ir žaizdrą kuria.
Daužo metalą jis dideliu kūju.
Į vandenį jį kiša,
Garas šnypščia, šnypščia
Šitaip kalvelis užgrūdina metalą.

47. "Varnos"
Po žalia egle linksmai
Varnos šoko neseniai
Kar - kar - kar
Mėgsta jos taip šūkalioti,
Trukdo net vaikams miegoti.
Kar - kar - kar.
Jos nutyla tik nakčia
Ir užmiega visos čia.
Kar - kar - kar.

48. (Rankom ir kojom kartu)
-Batsiuvys buvo?
-Buvo.
-Batelius siuvo? -Siuvo.
-Kam tie bateliai?
-Kaimynų bateliai.

49. (Delno kraštu ritmiškai mušame tarp pirštų.)
Sukaliau, padariau ratą ratą
Atsisėdau ir važiuoju -dratu - dratu.
Stabt, apsidairiau - stipriai jau lekia.
E logopedai.lt
------------------------------------------------
PASAKA "RANKOS PIRŠTELIAI, KURIE SUSIPYKO"
Gyveno kartą penki pirštukai: Nykštys, Smaližius, Didysis, Bevardis ir Mažylis“. Gražiai gyveno broliukai, visur kartu ėjo, kartu žaidė, kartu pramogavo. Tačiau vieną dieną, Mažylis norėjo žaisti vieną žaidimą, Didysis svajojo eiti pasivaikščioti, o Nykštys buvo linkęs dieną praleisti ilsėdamasis, ir niekaip pirštukai negalėjo susitarti – nei vienas nebuvo linkęs nusileisti. Ginčijosi pirštukai, ginčijosi, kol galų gale taip susipyko, kad nebenorėjo nei kartu žaisti, nei šnekėtis, nei matyti vieni kitų. Ir net gyventi kartu nebenorėjo – nusprendė atsiskirti, kad kiekvienas galėtų veikti tą, ką nori. Kaip tarė taip ir padarė – susipykę broliai atsiskyrė vieni nuo kitų ir nuėjo savais keliais.

Mažylis nusprendė nueiti pasivaikščioti į mišką – galvojo uogyčių pasirinkti. Ėjo ėjo sau mišku patenkintas, kol sutiko Vilką. Vilkas apsidžiaugė, pamatęs mažą pirštuką, apsilaižė ir sako: „Ūūūū, pirštuk, pirštuk, kaip gerai, kad tave sutikau! Esu labai alkanas, ir dabar tave Amm (čia reikia parodyti, kad norim nukąsti pirštuką) ir suvalgysiu!“. Pirštukas labai labai išsigando, pradėjo verkti ir sakyti Vilkui: „Vilke, tu gi pasižiūrėk, koks aš mažytis! Juk tu nieko net nepajusi, mane prarijęs! Geriau eime, paieškosim mano brolio – galėsi tada mus abu suvalgyti!”
Vilkas pagalvojo, kad tai labai gera mintis, ir nutipeno abu kartu ieškoti kitų brolių. Ėjo ėjo, žiūri – prie ežerėlio sėdi ir žuveles gaudo Bevardis pirštelis. Vilkas apsidžiaugė, seilę varvina ir sako: „Oi, kaip gerai, dabar aš jus abu Amm ir prarysiu!“. Tačiau piršteliai vėl puolė prašyti Vilką: „Na pakentėk dar truputį – juk tik ant vieno danties tau mūsų užteks! Einam, surasim dar broliukų, ir tada galėsi sočiai užkąsti“.
Vilkas nors ir labai norėjo iš karto suėsti broliukus, bet pagalvojo, kad tikrai gali dar palaukti, kad vakarienė sotesnė būtų. Todėl leidosi į kelią kitų brolių ieškoti. Ėjo ėjo visi trys ir priėjo pievelę. O ten Didysis pirštelis su drugeliais ir boružėlėm laksto. Oi, kaip Vilkui norėjosi iš karto visus tris broliukus praryti! Таčiau ir šį kartą piršteliai verkdami įkalbėjo Vilką dar pakentėti, ir kitų brolių dar paieškoti.
Vėl visi ėmė žygiuoti, ir tol ėjo, kol priėjo upelį. Žiūri, o ten Smaližius kad maudosi, kad teliuškuojasi patenkintas! Vilkas dar labiau apsidžiaugė, išsižiojo ir jau norėjo stverti visus keturis broliukus, bet vėl pirštukai pradėjo Vilko prašyti: „Vilke, tau tiek nebedaug liko laukti – eime, surasim mūsų paskutinį brolį!”. Vilkas labai nenorėjo sutikti, bet galop tarė: „Gerai, bet kai jau jį surasim, tai tikrai galit man nieko nebesakyti – daugiau nebelauksiu, ir iš karto jus visus prarysiu, nes labai jau išalkęs esu!“.
Vėl visi ėjo ėjo, kol priėjo sodą. O ten, po obelim, Nykštys sau besnaudžiąs. Apsidžiaugė broliai vėl visi kartu susitikę. Vilkas irgi apsidžiaugė: „Ot, skaniai pavakarieniausiu!”. Tačiau pirštukai greitai susikabino rankytėmis ir sušuko: „Ech, Vilke, Vilke! Kol mes buvo atskirai, mes buvom tik atskiri pirštukai, tuo tarpu visi kartu mes – Ranka! Тik pabandyk prie mūsų lįsti – taip tau duosim į kailį, kad daugiau prie mažų pirštukų tau niekada nekils noras dantis šiepti!” Išsigando Vilkas, pamatęs, kokie stiprūs staiga tapo piršteliai,  ir igreitai greitai atgal į mišką nubėjo
Šaltinis "Paprastos mamos dienoraštis"