BORUŽĖS

Samanotas miškas ūžia:
- Kam gi tau sparnai, boruže?

- Be sparnų su ryto vėju
Aš keliauti nesuspėju.

Du sparneliai, du taškuoti,
Noriu skrist, o ne ropoti.

/Violeta Palčinskaitė/
----------------------------------------
Jau ėmė tyliai snigti
Miške ant ąžuolynų,
Ir miškas ėmė migti.
Miške labai tylu.
Girgždės per sniegą Sausis -
Boružės negirdės.
Boružės tyliai glausis
Prie ąžuolo širdies.

/R. Skučaitė/
--------------------------------
Boružėlė po lapu,
jai tenai labai smagu.
žalią spalvą jinai mėgsta
ir tenai gerai jai slėptis

ji yra visa taškuota
lygtai būtų nuspalvota,
jos taškiukai juk juodi
ir dažniausiai septyni.
-------------------------------
Boružė
Saulei patekant mažytė,
Septyntaškė boružytė,
Nuo pat ankstojo rytelio,
Sėdo verpti prie ratelio,

Visą dieną ji ten ruošės,
Vakare pavalgė košės,
Kitą dieną vėl ji verpė,
Kol sulūžo josios verpstė.
-----------------------------------------------
Boružėlė

Vėjas siaučia, pučia,
Medžiai braižo dangų.
Tyliai boružėlė
Tupia man ant rankų.

Pailsėk, strazdane,
Ant delnelio vaiko -
Spindulys vėlyvas
Dieną dar sulaiko.

Ar toli klajojai?
Dievo vabalėli?
Gal sparnai pavargo?
Rusvas trupinėli?

Pasakyk, boruže,
Kur tave nunešti?
Noriu tau padėti
Kelią susirasti.

Smilga – mano kelias,
Jūra – ašarėlė.
Ten, už seno klevo,
Mano kamarėlė.