Po pusnynais, po giliais
Vasarėlė miega.
O žiema visais keliais
Vis dar veža sniegą.
Negana užpustė šilą,
Bet ir išdykauja:
Ji ir man už kaklo pila
Šalto sniego saują.
Už apykaklės žiema
Ėmė šaltį pūsti.
Bėgsiu lėksiu verkdama
Mamai pasiskųsti.
Juokias iš manęs sesutė:
- Grįžk atgal į kiemą –
Pasiskųsk verčiau saulutei,
Kad nubaustų žiemą.
Aš sustojau, pagalvojau,
Pagalvojau, pasvarsčiau:
Saulę debesys užklojo.
Pas mamytę bus arčiau.
J. Marcinkevičius
