Apsuptas šešių kėdžių.
Vardas vienas, kad jį galas,
Bet užtat kiek pavardžių!
Apvalus, Dailus, Medinis,
Gigždantis, bet Patogus,
Dar Lakuotas, Ąžuolinis,
Senas, Blizgantis, Brangus.
Apmusijęs, Riebaluotas,
Kiek Suklypęs, bet Smagus,
Tamsiai Rudas, o gal Juodas,-
Kaip nakties gilus dangus?
Masyvus, tačiau Nutriušęs,-
Daug regėti teko jam.
Kitas būtų ir sukiužęs,
Na, o šis - ilgam. Ilgam !
Kas prapuolė?
Viens, du, trys ir keturi...
Kiek žaisliukų tu turi?
Sėdi lapė, stovi vilkas,
Po stalu – zuikutis pilkas...
Kur ketvirtas – nematau,
Dingo žaislas – še tai tau.
Kviesiu aš į talką tėtį,
Man jisai turės padėti.
Greit surasime žaisliuką –
Tą pabėgusį šuniuką.
Kiek žaisliukų tu turi?
Sėdi lapė, stovi vilkas,
Po stalu – zuikutis pilkas...
Kur ketvirtas – nematau,
Dingo žaislas – še tai tau.
Kviesiu aš į talką tėtį,
Man jisai turės padėti.
Greit surasime žaisliuką –
Tą pabėgusį šuniuką.
Knygos
Daug lentynoje knygelių
Apie šunį, katę, pelę...
Knygeles mielai vartau,
Paveikslėlius vis matau.
Kol raidžių dar nepažįstu,
Pats skaityti vis nedrįstu.
Aš gražiai prašau mamytės –
Imk knygutę paskaityti.
O tėvelis man jau rodo,
Kaip raides sudėt į žodį.
Piešiu
Duokit man didžiulį lapą,
Tuoj nupiešiu rudą lapę.
Dailiai piešiu jos snukutį –
Bus visai miela laputė.
Mano lapė – tai gražuolė.
Uodega, vaje, prapuolė...
Argi šitaip gali būti?
Reikia uodegos laputei.
