KOVO ŠALČIO PAŽADAS

Gal jau trauksiuosi į šalį.
Va, kaip laša nuo pušies...
Po lašelį,po lašelį
Mano triūsas išlašės.

Gaila, saulės spindulių
Aš įveikti negaliu.

Bet gi duodu šalčio žodį-
Atsigriebsiu kitą gruodį.

JAU PAVASARIS ARTI

Žemė kužda:
-Ei, kviety,
Jau pavasaris arti.
Jau iš grūdo laikas kaltis.
Šit ir kovas -
Sprogo šaltis.

Strykt iš patalo kvietys.
- Sveikas.-
Šaukia jam pietys.
Saulė tiesia delną šiltą:
- Aš sugrioviau kovo tiltą.

O dabar greičiau šaunuoli,
Kelk iš miego rugį brolį.